Blogas su žyme „verslas“
David'as Parrish'as yra tarptautinio pripažinimo sulaukęs kūrybinio verslo konsultantas, vadybos instruktorius bei kūrybinių industrijų specialistas. Jo knyga „Marškinėliai ir kostiumai. Kūrybinio verslo vadovas" ("T-Shirts and Suits: A Guide to the Business of Creativity") – tai įkvepiantis ir praktiškai naudingas gidas visiems, kurie užsiima kūrybiniu verslu ar ketina ji pradėti.
David Parrish knyga, kurią verta perskaityti: "T-Shirts and Suits: A Guide to the Business of Creativity". Parsisiųskite nemokamai!
David'o Parrish'o asmeninė svetainė: www.davidparrish.com
"Jei vyriausybòs negali / nesusitaria, kaip išsaugoti planetą, tai turės padaryti verslas", – tikina charizmatiškasis milijardierius, "Virgin" kompanijų grupės galva Richardas Bransonas.
Visą straipsnį žurnale "Veidas" galite perskaityti čia.
Richardas Bransonas pasakoja apie Carbon War Room
Verslo plano struktūra priklauso nuo jo paskirties ir kitų aplinkybių. Tačiau yra bendri reikalavimai, kurie padeda paruošti geresnį verslo planą.
Plane verslo plėtros sumanymas ir jos pagrindimas turi būti išdėstyti aiškiai, nuosekliai ir logiškai. Jis turi būti patrauklus, bet ne pernelyg ilgas (20 – 40 puslapių). Per didelės apimties verslo planas gali būti suprastas kaip skaitytojo ar partnerio laiko netausojimas arba nepakankamai nuosekliai išgvildentas sumanymas.
Norint teisėtai plėtoti smulkųjį verslą, verslininkas privalo gerai išmanyti valstybėje galiojančius įstatymus, ribojančius parduoti tam tikras prekes ar teikti paslaugas. Kai kurioms prekėms reikalingos licencijos, pvz. norint prekiauti alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais, pirotechnika ir pan. Paslaugos taip pat turi būti legaliai įteisintos.
Teisiniai veiksniai susiję ir su kainų reguliavimu bei reklamos galimybėmis. Verslininkas turi būti susipažinęs su mokesčių sistema, kad teisėtai galėtų atsiskaitinėti su savo darbuotojais ir valstybe.
Pagrindiniai bankai Lietuvoje paskelbė savo analizes ir prognozes apie ekonomikos raidą Lietuvoje ir Baltijos šalyse.
Nors apie tai rašė ir spauda, vis tik kai kurie klausimai nebuvo paliesti.
Labiausiai atvirai buvo nagrinėjama Lietuvos ekonomikos padėtis DnB NORD banko analitikų prezentacijoje. Buvo iš kart akcentuota, kad Lietuvos rodiklius savotiškai „iškraipo“ Mažėlių nafta, nes be jos mūsų rodikliai būtų žymiai prastesni už kaimynes (Lenkiją, Latviją ir Estiją). Kainų kilimui valstybės mastu nebuvo pasiruošta, išskyrus kai kurias padrikas kalbas apie kuro importo liberalizavimą, todėl ekonomikos augimo rodikliai tampa tik „iliuzija“, nes vartotojai reaguoja į konkrečius pokyčius, tad jeigu valdžia nesiims bent jau minimalių priemonių (korupcija, migracijos procesai, profesinis mokymas, liberalesni verslo santykiai, energijos taupymas ir t.t.) ne už ilgo gali atsirasti ir recesijos reiškinių.
