Elektroninė komercija: pradžia
Elektroninės komercijos istorija
Nuo 1972 m., kai tik internetas buvo pristatytas visuomenei jis kėlė vis didesnį žmonių susidomėjimą ir skatino ieškoti alternatyvų kaip jį išnaudoti. Iš pradžių internetas buvo atsietas nuo komercijos ir netgi buvo stengiamasi tai išsaugoti. Tačiau neilgai – jau 1974 m. komercija pateko į internetą ir nuo tada virtualus pasaulis plečiasi būtent komercijos dėka. Jau tada mokslininkai suprato, jog komercija ir internetas taps neatsiejami ir kurs naujas veiklos rūšis, kitas alternatyvas.
Elektroninės komercijos samprata kito su laiku. Pradžioje elektroninė komercija reiškė komercinių pervedimų palengvinimą elektroniniu būdu, dažniausiai naudojant EDI (Electronic Data Interchange) – Elektroninis Apsikeitimas Duomenimis – technologiją komercinių dokumentų, tokių kaip pirkimo orderiai ar sąskaitos siuntimui elektroniniu būdu.
Vėliau į šią sąvoką buvo įtraukta „Tinklo komercijos“ sąvoka – daiktų ir paslaugų pirkimas interneto – pasaulio žiniatinklio – pagalba per saugius serverius (strmp. HTTPS – specialus serverio protokolas, kuris, norint apsaugoti vartotojus, užkoduoja konfidencialią užsakymo informaciją) su elektroniniais krepšeliais ir su elektroninėmis mokėjimo paslaugomis, tokiomis, kaip mokėjimo kreditine kortele (autorizacija).
1994 metais, kai „Tinklas“ tapo gerai žinomas visuomenei, daugelis žurnalistų ir išsimokslinusių žmonių pranašavo, kad elektroninė komercija greitai taps pagrindiniu ekonomikos sektoriumi. Tačiau prireikė net ketverių metų, kad saugumo protokolai (tokie kaip HTTPS) būtų pakankamai gerai išvystyti ir plačiai naudojami. Tam turėjo įtakos ir „naršyklių karai“, kurie vyko būtent šiuo periodu. Vėliau, maždaug 1998-2000 metais, daug JAV bei Vakarų Europos kompanijų sukūrė savo pirmąsias internetines svetaines.
Nors daug tikros elektroninės komercijos kompanijų per taškas.com (dot.com) žlugimo periodą (2000-2001 m.) sunyko, daugelis mažmeninikų pripažino, kad tokios kompanijos buvo užėmusios vertingą vietą rinkoje ir pačios pradėjo diegti elektroninės komercijos technologijas savo internetinėse svetainėse.
Elektroninė komercija dabar
Dot.com žlugimas buvo lemtingas daugeliui kompanijų. Kurios „išgyveno“ tą laikotarpį – dabar yra lyderiaujančios savo srityje (pvz. Ebay, Amazon). Sunku patikėti, jog Amazon 2000 – 2001 metais buvo ties bankroto riba.
2005-aisiais metais elektroninė komercija įsitvirtino didžiuosiuose Šiaurės Amerikos, Vakarų Europos miestuose ir kai kuriose Rytų Azijos šalyse, tokiose kaip Pietų Korėja. Tačiau elektroninė komercija vis dar vystosi lėtai kai kuriose industrinėse šalyse ir neplinta daugelyje trečiųjų pasaulio šalių.
Europos Sąjungoje elektroninės komercijos aspektus reguliuoja 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva). Lietuvoje elektroninės komercijos direktyva buvo įgyvendinta 2006 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymu Nr. X-614.
Šiuo metu pasaulyje elektroninė komercija yra neatskiriama verslo dalis. Vakaruose kažką gaminti ir neturėti elektroninio pardavimo kanalo tolygu žengti žingsnį atgal. Apie plėtros perspektyvas net nėra ką kalbėti.
Lietuvoje situacija yra kiek kita, mąstymas taip pat kitas. Technologijos yra pasiekiamos iš bet kur, tačiau sunkiausia yra pakeisti patį vartotoją. Apie elektroninę komerciją Lietuvoje ir Pasaulyje skaitykite kitame straipsnyje.
Iš tikrųjų, šiuo metu yra absoliučiai visos galimybės sėkmingai ir efektyviai elektroninei komercijai vystyti tiek iš Lietuvos tiek iš kitų vakarų pasaulio šalių. Tarptautinio apmokėjimo klausimai, tarptautinis siuntų pristatymas dabar yra visiškai paprasti dalykai.
