Išorinė verslo įmonės aplinka
Norint teisėtai plėtoti smulkųjį verslą, verslininkas privalo gerai išmanyti valstybėje galiojančius įstatymus, ribojančius parduoti tam tikras prekes ar teikti paslaugas. Kai kurioms prekėms reikalingos licencijos, pvz. norint prekiauti alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais, pirotechnika ir pan. Paslaugos taip pat turi būti legaliai įteisintos.
Teisiniai veiksniai susiję ir su kainų reguliavimu bei reklamos galimybėmis. Verslininkas turi būti susipažinęs su mokesčių sistema, kad teisėtai galėtų atsiskaitinėti su savo darbuotojais ir valstybe.
Jei verslininkas gerai pažįsta socialinę bei kultūrinę šalies aplinką, suvokia papročius ir tradicijas, žmonių kultūrines verstybes, gyvenimo stilių, jam nesunku nustatyti prekių ir paslaugų pasiūlą bei paklausą.
Pvz. jei verslininkas nuspręstų orientuotis į turizmo verslą Lietuvoje, žinodamas senuosius lietuvių papročius, jis galėtų įrengti kaimo turizmo sodybą, kuri atspindėtų praeito šimtmečio pradžios motyvus. Tai pritrauktų užsienio šalių turistus, nes senoji lietuvių kultūra yra unikali.
Verslininkui svarbu nuolat sekti ekonominę valstybės ir pasaulio padėtį. Didelę įtaką verslo plėtojimui turi visuotinė infliacija bei defliacija. Jei ekonomikos nuosmukio laikotarpiu gyventojų pajamos smarkiai sumažėja, perkama mažiau brangių ar ilgalaikio vartojimo prekių. Pajamos gali padidėti gyventojams imant kreditus, tačiau jų poreikis taip pat priklauso nuo palūkanų dydžio. O esant dideliam nedarbui, gali sumažėti ir būtiniausių prekių paklausa. Taigi, verslininkas turi mokėti numatyti visus šiuos veiksnius iš anksto, norėdamas išvengti didelių nesėkmių.
Ekonominiams veiksniams taip pat priskiriamos muitų sistemos. Neretai verslininkas, plėsdamas savo verslą, pradeda dairytis ir į užsienio šalių rinkas, o muitai yra taikomi daugeliui prekių, įvežant jas į įvairias pasaulio valstybes.
Įtakos turi ir valiutų kursų pokyčiai. Vienu atveju, norint savo prekes ar paslaugas parduoti užsienio rinkose, kitu – norint įsivežti tam tikrų žaliavų, reikalingų gamybos procesui ar jau baigtų prekių.
Geografinė aplinka įmonę veikia keletu aspektų. Jie priklauso nuo įmonės veiklos krypties. Jei verslininkas užsiima prekių gamyba, patogi geografinė padėtis priklauso nuo gamtinių išteklių, pvz. lentpjūvės būna arti miškų, iš kur gaunama žaliava. Taip pat svarbios yra klimatinės sąlygos – kaimo turizmo sodyba bus nepopuliari vietovėje, kur nuolatos lyja, arba kalnų slidinėjimo kurorto taip pat neįmanoma įrengti kalnuose, kuriuose nėra sniego arba sningama tik sezono metu.
Jei įmonė yra iš paslaugų srities, svarbu, kad vartotojai lengvai galėtų ją rasti, pagal paslaugų rūšį atitinkamai parenkama vietovė. Maisto prekių parduotuvės statomos kuo arčiau gyvenamųjų vietų, įvairiuose miesto rajonuose, kad žmonėms nereikėtų toli iki jų vykti. Na o drabužių parduotuvės, ypač prestižinės, įrengiamos miesto centre, kur būtų prieinamos visiems gyventojams maždaug vienodai.
Visuomenė vis daugiau dėmesio kreipia į aplinkosaugą, todėl jei verslininkas nutaria steigti gamyklą, fabriką ar perdirbimo įmonę, labai svarbu, kad ji nebūtų šalia vandens telkinių ar kitokių valstybės saugomų gamtinių objektų ir, kad įmonės veikla kuo mažiau terštų atmosferą.
Verslininkui yra svarbu įvertinti vartotojus. Jis turi nuspręsti kuriai visuomenės grupei skirti savo produkciją ar paslaugas – skirti pagal amžiaus grupę, socialinę padėtį. Žinoma, tai gali būti ir plataus vartojimo prekė ar paslauga, turinti paklausą įvairiose visuomenės grupėse.
Demografiniai veiksniai apsprendžia darbo jėgą. Įmonės našumas priklauso nuo darbuotojų, jų amžiaus, išsilavinimo. Suburti gerą kolektyvą visada yra lengviau didmiesčiuose nei provincijose.
Politinė šalies aplinka labai įvairiai įtakoja verslą. Svarbu, kad nekiltų nesutarimų tarp šalies vyriausybės ir įstatymų leidžiamąją galią turinčių tautos atstovų (Lietuvoje – Seimas). Tokie nesusipratimai gali smarkiai paveikti ekonominį šalies stabilumą, dėl kurio nukentėtų labiausiai smulkus ir vidutinis verslas. Kada vyriausybė ir Seimas dirba vieningai, vieni priima įstatymus, o kiti juos vykdo, verslininkas gali sėkmingai plėtoti savo įmonės veiklą. Pradedantiems versle, taikomos įvairios lengvatos, vyriausybė padeda verslininkui įsitvirtinti rinkoje.
Taip pat svarbu kokia politinė srovė ateina į valdžią šalyje. Tai gali įtakoti įmonės veiklos kryptį.
Tai vienas svarbiausių veiksnių įtakojančių verslą. Technologijos – tai būdas, kuriuo turimi ištekliai perdirbami į vartoti tinkamus produktus. Didelės investicijos į naujus įrengimus atsiperka ne iš karto, tačiau su didele nauda. Žymiai padidėja našumas, gamybiniai ištekliai naudojami ekonomiškiau. Produkcija taip pat tampa ekologiškesnė, į ką dabar vartotojai vis daugiau atsižvelgia.
Jeigu įrengimai nebūtų tobulinami, verslininkui būtų labai sunku išsilaikyti rinkoje, kur nuolat viskas keičiasi ir tobulėja, tai būtų beveik neįmanoma.
Verslininkas privalėtų įvertinti savo konkurentus, jų privalumus ir trūkumais. Protingai panaudojant savo įmonės privalumus ir konkurentų trūkumus, galima sudaryti sėkmingą verslo planą. Konkurencija skatina verslą tobulėti, diegti naujas technologijas. Rinkoje dažnai konkurentai kovoja negailestingai, tačiau yra atrenkami tik stipriausieji ir geriausieji gamintojai, todėl vartotojai turi galimybę įsigyti kokybiškas prekes.
Konkurencija gina vartotojų interesus: jie visada gali rinktis kitą gamintoją. Todėl verslininkai pradeda konkuruoti įvairiais būdais: dažniausias tai kainos ir nuolaidos, dar gali būti patogus vartotojams atsiskaitymo būdas, lojalumo dovanos ir pan.
Išorinė aplinka smarkiai įtakoja privatų verslą, kiekvienas veiksnys yra savaip svarbus ir konkrečiai paveikia verslą.
Pvz. verslininkas nusprendžia steigti kaimo turizmo sodybą prie ežero. Pirmiausia jis turi gerai suprasti galiojančius Lietuvoje įstatymus ir legaliai nusipirkti žemes norimoje vietoje, statyboms taip pat turi gauti atitinkamus leidimus. Turbūt veiksmingiausia būtų įrengti sodybą pagal senuosius lietuvių papročius, todėl būtų galima privilioti užsienio turistų, taip pat ir lietuvių, besidominčių savo šalies praeitimi, todėl verslininkas turi gerai suprasti senuosius lietuvių papročius ir kuo autentiškiau juos perteikti. Taip pat reikia įsitikinti, kurioje vietoje jo siūlomos paslaugos turėtų didžiausią paklausą, reiktų stebėti ir bendrą ekonomikos padėtį Lietuvoje ir įsitikinti ar išvis verta imtis tokio verslo. Labai svarbu tinkamai parinkti vietą sodybai: tai turėtų būti pakankamai lengvai pasiekiama, tačiau tarp miškų, geriausia prie ežero, kuris nebūtų užterštas. Taip pat verslininkui reikia įsitikinti ar atsirastų jo siūlomų paslaugų pirkėjų. Reiktų koncentruoti dėmesį į konkrečią visuomenės grupę pagal pajamas: vidutines pajamas gaunančius arba turtinguosius, atitinkamai siūlyti jiems skirtingų kainų paslaugas. Reikia nepamiršti ir politinės padėties Lietuvoje, ar darbas vyriausybėje stabilus. Labai svarbu įrengti pastatus šiuolaikiškom medžiagom, tačiau pagal senovės lietuvių stilių, gražiai sutvarkyti aplinką. Papildomi priestatai , tokie kaip pirtis, padės konkuruoti su kitais. Reiktų nepamiršti atrakcijų vaikams, tam tiktų įvairūs gyvūnai: arkliai, mažiems vaikams poniai, sukuriant kaimišką aplinką tiktų ir antys ar žąsys aptvaruose. Prieš perkant žemę, reiktų įvertinti aplinkinių kaimo turizmo sodybų konkurencingumą. Gerai būtų, kad jų šalia nebūtų ir būtų galima užsiimti šiuo verslu vieninteliui tame rajone. Daugiau galimybių pritraukti poilsiautojus.
