Ekonomikos vystymosi tendencijos
Pagrindiniai bankai Lietuvoje paskelbė savo analizes ir prognozes apie ekonomikos raidą Lietuvoje ir Baltijos šalyse.
Nors apie tai rašė ir spauda, vis tik kai kurie klausimai nebuvo paliesti.
Labiausiai atvirai buvo nagrinėjama Lietuvos ekonomikos padėtis DnB NORD banko analitikų prezentacijoje. Buvo iš kart akcentuota, kad Lietuvos rodiklius savotiškai „iškraipo“ Mažėlių nafta, nes be jos mūsų rodikliai būtų žymiai prastesni už kaimynes (Lenkiją, Latviją ir Estiją). Kainų kilimui valstybės mastu nebuvo pasiruošta, išskyrus kai kurias padrikas kalbas apie kuro importo liberalizavimą, todėl ekonomikos augimo rodikliai tampa tik „iliuzija“, nes vartotojai reaguoja į konkrečius pokyčius, tad jeigu valdžia nesiims bent jau minimalių priemonių (korupcija, migracijos procesai, profesinis mokymas, liberalesni verslo santykiai, energijos taupymas ir t.t.) ne už ilgo gali atsirasti ir recesijos reiškinių.
Infliacijos procesai yra įsibėgėję visose Baltijos šalyse (2008m. I ketvirtis: Estija 11,6%; Latvija 17.6%; Lietuva 11.9%), o tai reiškia, kad silpnės vidaus paklausa ir BVP augimas. Vienas iš būdų kelti ekonominius rodiklius yra eksporto skatinimas, o kadangi mes neturime pakankamai gamtos išteklių, reiktų orientuotis į paslaugų eksportą – čia Lietuva ženkliai atsilieka nuo savo kaimynių (paslaugų eksporto prieauglis tik apie 3 procentus.
Pagrindinės rizikos pagal DnB NORD:
- Akivaizdus vyriausybės blaškymasis (nėra racionalių sprendimų)
- Didelis einamosios sąskaitos deficitas
- Menkas paslaugų eksportas
- Infliacija
- Energijos kainų šokas (uždara ir monopolizuota energijos rinka)
- Nesubalansuotas biudžetas
- Žema viešo sektoriaus paslaugų kokybė
- Aukštų technologijų sektoriaus maža eksporto dalis
- Apleistas ūkio modeliavimas, energetikos sektoriaus perorganizavimas neturint jokių vystymo ir poveikio studijų
Grėsmės
- Biudžeto nevykdymas
- Lėšų stoka viešajame sektoriuje
- Nedarbas
- Nekilnojamo turto kainų (iki 30%) kritimas
- Socialinės įtampos didėjimas
- Praradimas konkrečių verslo sričių – tekstilė, baldų pramonė, mediena
- Nepatrauklumas užsienio investicijoms – energijos sektoriaus uždarumas, energijos kainų šuolis, korupcija (Danijos ambasadoriaus pasisakymai), progresyvinių mokesčių įvedimo tikimybė, pelno mokesčių didinimo būtinumas ir kiti neatsakingi aukštų pareigūnų pasisakymai (Vėsaitė, Čėsna)
- Nuogirdos apie senkančius Rusijos dujų išteklius
Galimybės
- Palankios sąlygos ŽŪ ir maisto sektoriaus vystymui
- Inžinerinės pramonės vystymas
Pasiūlymai
- Biurokratinių kliūčių verslo vystymui šalinimas
- Darbo santykių liberalizavimas
- Investicijų skatinimas, nustojant gąsdinti dėl energijos resursų apsirūpinimo aklavietės
- Viešo sektoriaus paslaugų plėtra
- Pramoninių parkų plėtra
- Mokslo ir švietimo reforma (tame tarpe ir profesinio mokymo sistemos atstatymas)
- Valstybinio sektoriaus pertvarka (saulėlydžio-saulėtekio užmirštos idėjos)
- Kainų formavimo procesų stebėsena ir rezultatų viešinimas (Statistikos departamentas turi pakankamai davinių!) leistų po truputį išeliminuoti nepagrįstą kainų kelimą (ypač monopolistiniuose sektoriuose)
- Mokesčių reforma (vienodi mokesčiai visoms verslo rūšims)
- Smulkaus verslo problemų sprendimas
Dėl elektros energijos kainų perspektyvos
Kaip jau buvo minėta anksčiau, DnB NORD banko analitikai mano, kad reikia maksimaliai atverti elektros energijos rinką (gal net investuojant ne tik į jungtis su vakarais, bet ir pietų kryptimi –Ukraina, Baltarusija) ir tuomet turėtų pasimatyti, kad reali elektros kaina nebūtų tokia aukšta. Be to reikia (seniai reikėjo!) liberalizuoti alternatyvių energijos ir kuro šaltinų atsiradimą. Tai vektoriai einantieji priešprieša su atominės elektrinės statyba –nes kuo didesnė planuojama elektros kaina kuo uždaresnei rinkai, tuo didesni šansai pastatyti elektrinę.
SEB bankas neteikia pasiūlymų, bei pamokymų valdžiai, bet sausais skaičiais bando įrodyti kad aplinkinės šalys neturi galimybės aprūpinti Lietuvos elektra ir kad perspektyvinė 70 ct/kWh kaina yra normali ir optimistinė. Nenorom jaučiasi jų tendencija palaikyti LEO projektą (nepamiškime, kas yra to darinio stebėtojų tarybos pirmininkas), nors tai ir prieštarauja baigiamai ruošti ES direktyvai dėl generuojančių, skirstančių ir parduodančių tinklų atskyrimo. Kalbant apie IAE uždarymą laiku, daugiau argumentų atiduoda sutartu laiku jėgainę uždaryti, bei gauti iš ES kuo didesnės naudos ir paramos sprendžiant energijos apsirūpinimo klausimus.
Hansa banko analitikai išradingai nutyli energetikos problemas, tačiau artimoje perspektyvoje planuoja ekonomikos svyravimo sumažėjimą, geresnį subalansavimą, bei apie 5 proc. augimą.
